Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje Jonelaičių ežero Š krante (dabar sala Dubysos tvenkinyje). Aikštelė ovali, pailga R-V kryptimi, 28x20 m dydžio (dėl V šlaito erozijos liko 22 m ilgio jos dalis). Šlaitai vidutinio statumo, 7 m aukščio (dabar tik 4 m). Piliakalnis apardytas arimų, R šlaite kastas žvyras, V ir P šlaitai stačiais skardžiais griūna į tvenkinį. Piliakalnis dirvonuoja. Žinomas ir Jonelaičių vardu. 800 m į ŠV yra V-VI a. senkapis (tyrinėtas 1973 m.). 1973 m. V. Daugudis aikštelėje ištyrė 350 m2 plotą. Aikštelės pakraščiuose rastos ją juosusios dvigubos 1 m pločio medinės tvoros liekanos. Tvora buvo iš kas 1,5-2,5 m įkaltų 15-20 cm skersmens rąstų, laikiusių horizontalius, moliu apkrėstus rąstus. Vidinė tvoros pusė buvo sutvirtinta akmenimis. Aikštelėje stovėjo nedideli pastatai. Iki 80 cm storio I tūkst. pr. Kr. pabaigos kultūriniame sluoksnyje rasta akmeninio kirvio dalis, lygios keramikos, molio tinko. II tūkst. pradžioje piliakalnyje iškastos 8 ovalios 1,2-2 m ilgio, iki 0,5 m pločio, 0,3-0,9 m gylio duobės, tyrinėtojo laikytos aukų duobėmis, kuriose rasta žiestos keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga ir II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Šiaulių-Tauragės plento (A12) Aukštelkėje pasukus į dešinę (V) link Sauginių, Sauginių centre, ties paminklu Lietuvos nepriklausomybei - į kairę (PV), 530 m iki tvenkinio Š kranto (yra dirvonuojančioje saloje, 150 m į P nuo tvenkinio Š kranto).