Eiliuotoji Livonijos kronika pasakoja apie vieną didžiausių žemaičių ir kalavijuočių kryžiaus karų mūšį – tai 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykęs Saulės mūšis, galutinai sunaikinęs Kalavijuočių ordino karinę jėgą. Istorikų nuomonė apie mūšio vietą skiriasi: pasak plačiai paplitusios versijos, mūšis vyko Lietuvoje, į šiaurę nuo Šiaulių, Jauniūnų kaime, prie Mūšos ir Tautinio upių santakos. Pasak kitos versijos, mūšis vykęs Latvijoje.

Mūšyje dalyvavo Kalavijuočių ordinas, kariai iš Pskovo, krikštyti estai, lyviai ir latgaliai iš vienos pusės ir nežinomas skaičius lietuvių ir žiemgalių iš kitos pusės. Lietuviai ordiną ir jungtines karines pajėgas užpuolė netikėtai – tai taip nustebino ordino brolius, kad jie ėmė bėgti. Tada bėgančias karines pajėgas užpuolė žiemgaliai. Mūšyje krito visi ordino broliai. Kalavijuočių ordinas po šio mūšio prisijungė prie Kryžiuočių ordino. Gali būti, kad būtent ši pergalė suteikė galimybę Mindaugui įsitvirtinti ir toliau didinti savo galybę. Nuo 2000 m. Latvijoje ir Lietuvoje rugsėjo 22-oji minima kaip Baltų vienybės diena.