Iki šių dienų čia išlikę vietovių pavadinimai primena mums šios vietos sakralumą. Čia yra Šventosios upės aukštupys, tyvuliuoja Švento ežeras, trykšta Šventoji šaltinio versmė, yra alkakalniai protėvių pavadinti Dievaičiuko ir Dievaitytės vardais. Siekdami šių mūsų protėviams šventų vietų išsaugojimo ir kultūrinio įveiklinimo subrandinome idėją įrengti pažintinį taką, apjungiantį sėlių šventvietes – kultūrinius ir gamtos objektus. Išlaikant vietovės kultūrinį identitetą, tako pavadinime nutarėme panaudoti žodžio "šventas" šaknį ir taką pavadinti "Sėlių Šventtakiu".

Vienintelis toks Lietuvoje pažintinis takas, apjungiantis sėlių kultūros šventvietes, akcentuojantis mūsų protėvių prigimtinės kultūros išskirtinumą ir išsaugojimo svarbą bendroje Europos kultūroje.