Takas vingiuoja prieš 12 000 metų Nemuno suformuotu Birštono atragiu ir Škėvonių gūbriu, kuris yra saugomas Škėvonių geomorfologiniame draustinyje. Gūbrys – "sala" sausumoje, o atragis - sausumos iškilimas, primenentis pusiasalį.Unikalus Škėvonių gūbrys tęsiasi beveik 3 km nuo restorano "Birštono seklytėlė" link Prienų. Siauriausioje vietoje jo plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m.

Ant gūbrio keteros gausu įdomių augalų. Įsaulyje esančiuose atviruose šlaituose paplitęs melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Saulėtoje penemunės pievoje gyvena labai retos stepinių drugių rūšys: raudonžiedis marguolis (Zygaena ephialtes), pietinis marguolis (Zygaena angelicae) ir stepinis melsvys (Polyommates coridon).

Toje vietoje, kur Nemuno vandenys intensyviai ardė gūbrio šlaitą, susiformavo 33 m aukščio ir daugiau nei pusės kilometro ilgio atodanga. Škėvonių atodanga įrašyta į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Atodangoje ryškūs dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečių nuogulų sluoksniai. Atodanga išvaizdi, tačiau geriausia ja grožėtis plaukiant Nemunu arba nuo kito upės kranto, Giraitiškės poilsiavietės. Ant pačios atodangos įrengta regykla, nuo kurios atsiveria įspūdingi Nemuno ir jo slėnio vaizdai.