Šioje vietoje: Gintautas Lukošaitis - Viruso karūna.

Menininkai yra jautrūs. Jie jaučia, kas dedasi po žeme, kas yra amžina, kas niekada niekur nedingsta, nors ir yra nematoma. Ten giliai ne tik magma, lava ir raudoni žemės išspjaunami akmenys. Menininkai mums nuolat primena, kad yra kita realybė.

Mes primiršome Rehabą. Tai tokia mistinė pabaisa, pasaulio kūrimo pradžioje apvaldyto chaoso slibinas, kaip sako Biblijos komentatoriai. Tik apvaldyto, bet ne galutinai nugalėto. Dievas tik primynė chaosą. Ir mes nuolat toliau kovojame su ligomis ir virusais.

Šioje galerijoje, prie kurios esame, jau seniai kunkuliuoja meno gyvenimas, viena iš jo formų – raktų į kitus tikrovės lygmenis ieškantis festivalis "Virus". Menininkai bando įvardyti blogį ir jį nugalėti arba įspėti. Nors jų kūriniai ir akcijos gali atrodyti chaotiškos ir beprotiškos, beprasmiškos ir betikslės. Bet kartą tikrasis COVID-19 virusas mus perkėlė į tokią keistą tikrovę, kokią galbūt ir tematėme meno kūriniuose, bet nežiūrėjome į tai rimtai. Niekada nenuvertinkime pasakų ir meno. Ir niekada neužmirškime, kad ten po žeme vis dar kažkas tyko.

Po žeme Zubovų teritorijoje rasta ir kitų ženklų, tarkime, penkios monetos –1666 metų Jono Kazimiero šilingai. Kas bebūtų simbolizuojama trimis šešetais, tai niekada nėra visiems laikams palaidota.

Daug ligų įveikti padeda saulė, bet ir Saulės mieste jos spinduliai nepasiekia požemių slapukų. Kur yra saulė, ten yra ir šešėliai. Sergame, jeigu mūsų širdys užrakintos, jeigu neleidžiame aitvarų į dangų kaip vaikai ir kaip menininkai.

Gintautas Lukošaitis atvėrė vietą žemėje, kur tvilkčioja ši viruso karūna. Nenuvertinkime simbolių gestų, ceremonijų ir ritualų – uždėkite koją ant šio stiklo, primykite virusą – suvaldykime ligas ir nelaimes.