Piliakalnis įrengtas ilgos moreninės kalvos aukščiausioje vietoje, ties Svylos ir Skaistupio upelių santaka. Aikštelė ovali, pailga ŠR-PV kryptimi, 180x40 m dydžio. Joje rasta molinių verpstukų, 2 trinamosios girnos, kaulinių dirbinių fragmentų, brūkšniuotos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. Šlaitai vidutinio statumo - statūs, 17 m aukščio, PR šlaitas - vos 1,2 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, aikštelės centre stovi 1928 m. statytas kryžius, šalia kurio guli trinamosios girnos. Dabar piliakalnis dirvonuoja. P ir PV piliakalnio papėdėse, 1,1 ha plote yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta akmeninių trinamųjų girnų dalis, akmeninių dirbinių pusfabrikačių, lygios ir žiestos, puoštos bangelės ornamentu keramikos. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. - II tūkst. pradžia. Pasiekiamas Adutiškio-Mielagėnų keliu (yra 100 m į dešinę (ŠR) nuo jo).