Stakų luistai tai smėlio ir žvyro konglomeratai. Geologinį objektą sudaro 2 luistai, gulintys vienas šalia kito ant kalnelio, apaugusio medžiais, viršūnės. Luistų matmenys - didesnis pusmėnulio formos - ilgis apie 17 m, plotis iki 3 m, aukštis apie 1,5 m, mažesnis - stačiakampio formos 6 m x 5 m, aukštis iki 0,7 m. Objektą sudaro gamtiškai susicementavusio konglomerato išeiga, atsiverianti geologinio sluoksnio fragmentu ir esanti reljefo paaukštėjime (Abs. a. apie 220 m).

Paaukštėjimo viršuje esantis vientisas luistas slūgso horizontaliai ir yra plokštės formos, kurios žemės paviršiuje matomas ilgis yra 6 m, plotis - 5 m, aukštis - 0,7 m. Šlaite žemiau yra antroji sankaupos dalis, suskilusi į tris dalis, kurių bendras ilgis apie 17 m, plotis - 3 m, aukštis - apie 1,5 m. Pastarosios sankaupos vientisumą pažeidė seni medžiai. Stakų konglomerato luistai, kaip geologiniai kūnai, netirti ir jų būdingosios ir ypatingosios savybės nėra moksliškai apibūdintos.

Lietuvos geologinio paveldo įvairovėje panašių objektų nėra daug. Tai - Skališkių uola Vilniaus, konglomerato uola Šeimyniškių atodangoje Utenos, "Ožkų pečiaus" konglomeratas atodangoje Prienų rajonuose. Tačiau visi šie objektai yra šiauriau nuo paskutiniojo apledėjimo ribos, kai tuo tarpu Stakų konglomeratai yra teritorijoje už šios ribos į pietus. Konglomeratų susidarymas paleogeografine prasme dar iki šiol nėra pakankamai ištirtas ir todėl jų išsaugojimas yra labai svarbi prielaida šiam įdomiam reiškiniui nagrinėti.

Aprašytos konglomeratų išeigos plyti į šiaurę nuo paskutiniojo apledėjimo ribos ir pats procesas vyko ir vyksta holoceno metu. Stakų kaimo apylinkių konglomerato išeigos yra priešpaskutiniojo (Medininkų) apledėjimo išplitimo zonoje. Paleogeografinės konglomerato susidarymo sąlygos nėra pakankamai tirtos. Turint omenyje, kad konglomerato luistai slūgso reljefo paaukštėjime, tai vienas iš galimų jų atsiradimo variantų gali būti, kad luistai buvo atvilkti ledyno.