Tadaravos vandens malūnas iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė caro armijos pulkininkui Polencui. Per karą savininkas žuvo, o malūnas sudegė 1915 m. per čia vyksuį mūšį. Po karo atstatytas malūnas atiteko caro armijos pulkininkui Iljasevičiui. Pastarasis malūną nuomojo vokiečiams Kvantams. Šie 1930 m. malūne įrengė vokišką vandens turbiną, 1932 m. - valcus. 1938 m. prie girnų prijungtas vieno cilindro angliškas variklis, kadangi Strėvoje kartais pritrūkdavo vandens turbinai sukti. Sovietmečiu malūnas buvo nacionalizuotas ir atiteko Kaišiadorių pramkombinatui. Šalia malūno buvo įrengta lentpjūvė, kurioje buvo gaminami gontai.1953 m. Pramkombinatas planavo pagaminti 200 tūkstančių vienetų gontų. 1991 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių rajono tarybos sesijoje Tadaravos malūnas-lentpjūvė su malūnininko namu buvo paskelbtas vietinės reikšmės architektūros paminklu. 1996 m. kovo 18 d. kilusio gaisro metu malūnas sudegė. Iki gaisro Tadaravos vandens malūnas buvo geriausiai išsilaikęs technikos paminklas Kaišiadorių rajone.