Po 1863-1864 m. sukilimo pavykus išsaugoti neuždarytą katalikų bažnyčią, caro valdžios atkeltiems stačiatikiams sumanyta statyti atskirą stačiatikių cerkvę. Laikinąją cerkvę Tytuvėnuose 1872 metais savo dvare pastatė A. Christianovičius, tačiau jau 1873–1875 m. pastatyta nauja akmeninė cerkvė. Parapija rūpinosi Raseinių ir Kolainių šventikai. Sovietų valdžia siekė šią cerkvę uždaryti: 1947 m. norėjo įrengti sandėlį, 1953 m. liepė sumokėti skolas, kurias dvasininkai sugebėjo padengti. Šiuo metu cerkvė yra Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvės filija. Stačiatikiai tiki, kad Šventosios Dvasios malonė pasiekiama malda, asketizmu ir intensyviomis valios pastangomis.