Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia, pašventinta 1635 m., yra trinavė, bazilikinio tūrio, su itin ilga ir didele centrinės navos aukščio ir pločio presbiterija, užsibaigiančia trisiene apside. Bažnyčios architektūroje akivaizdūs gotikos, manierizmo ir baroko stilių elementai.

Gotikos įtaka matyti iš netinkuoto raudonų plytų eksterjero mūro, sutvirtinto lauko riedulių intarpais, aukštų arkinių presbiterijos langų su masverkais, smailios triumfo arkos, skiriančios presbiteriją nuo navos, navas dengiančių kryžminių skliautų, nežymiai smailėjančių sąramų skliautų, puošnių žvaigždinių presbiterijos skliautų, aukšto bažnyčios stogo.

Renesanso įtaka matyti šoniniuose bažnyčios fasaduose: pusapskričiai langai, sieniniai dorėniniai piliastrai tarp bažnyčios langų, raudonų plytų sienoms dekoratyvumo teikiantys tinkuoti ir baltai apdažyti apvadai, masverkai, durų portalai, karnizai, frizai. Bažnyčios sienos – storos. Tai būdinga vietinei Lietuvos architektūrai. Dėl sienų storumo sakralinius pastatus neretai būdavo galima panaudoti ir gynybai. Išliko reta, originali aukšto bažnyčios stogo konstrukcija – sudėtinga, bet tvirta statramsčių, skersinių ir įstrižinių atramų, spyrių sistema.

Šiandien matomas 1735 m. pristatytas pagrindinis dvibokštis bažnyčios fasadas su prieangiu yra vėlyvojo baroko stiliui būdingų formų.

Atvėrus bažnyčios duris patenkama į itin puošnų šventovės vidų. Presbiterijos erdvę, koplyčių galines sienas, sienas palei arkas ir piliorius užpildo turtingų ir įmantrių rokoko formų devynių altorių, sakyklos ir krikštyklos ansamblis. Šis ansamblis iškilo XVIII a. antrosios pusės didžiųjų pertvarkymų metu ir pakeitė ankstesniuosius drožinėtuosius altorius.