Memorialinis muziejus įrengtas Vilniaus universiteto profesoriams skirtame name, bute, kuriame nuo 1940 m. iki emigracijos 1944 m. gyveno Vincas Krėvė-Mickevičius, Lietuvos Mokslų akademijos įkūrėjas ir pirmasis jos prezidentas, akademikas, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Pensilvanijos (JAV) universitetų profesorius. Patalpos įrengtos pagal rašytojo dukters Onos Aldonos Krėvaitės buvusio tėvų buto aprašus. Memorialinis rašytojo muziejus įsteigtas 1992 metais Vilniaus miesto tarybos sprendimu, o atidarytas 1997 metais.

Muziejaus ekspozicijoje išsaugoti rašytojo baldai, asmeniniai daiktai, nuotraukos, dviejuose kambariuose išsaugota buvusi autentiška aplinka: rašytojo darbo kabinetas ir šeimos svetainė. Buvusiame miegamajame įrengta pagrindinė ekspozicija atspindinti rašytojo kūrybinę, mokslinę bei visuomeninę veiklą. Stenduose jo kūriniai, nuotraukos, dokumentinė medžiaga, vaizduojantys rašytojo gyvenimą gimtinėje Subartonyse, Kijeve (Ukrainoje), Baku (Azerbaidžane), Kaune, Vilniuje, Filadelfijoje(JAV), Kauno ir Vilniaus teatruose pastatytų jo dramų scenografija. Muziejuje galima pamatyti V. Krėvės pomirtinę kaukę. Rašytojo darbo kabinete senovinis ąžuolinis rašomasis stalas su bukmedžio kėde papuošta su įspaustais ornamentais, rašomoji mašinėlė "Corona", apkeliavusi su Krėve puse pasaulio. Sofą dengia persiškas kilimas rašytojo atsivežtas 1920m. grįžus iš Baku. Šachmatų stalelis su autentiškais krėslais. Dalis asmeninės rašytojo bibliotekos įvairiomis kalbomis, kurią sudarė 5000 tomų.

Krėvės svetainėje puikuojasi autentiški ąžuoliniai svetainės baldai, ant sienos kabo dailininko Justino Vienožinskio tapytas rašytojo portretas. Svetainės stenduose sukaupti eksponatai pasakoja apie rašytojo kilmę, tėvus, meilės istoriją, gyvenant Baku mieste. Ekspozicijų salėje rengiamos literatūros, mokslo darbų, rašytojo visuomeninės veiklos, redaktoriaus ir tautosakos tyrinėtojo apžvalginės parodos. Vyksta renginiai, pravedamos edukacinės programos ir ekskursijos, rodomi filmai apie Krėvę, klausomasi rašytojo balso įrašų, jo prakalbos į Sovietų okupuotą Lietuvą, interviu apie derybas su Sovietų komisaru Molotovu 1940 metais.