Viduramžiais čia būta vienos svarbiausių gynybinių pilių kovose su kryžiuočiais, o šiandien lankytojų akis džiugina nuo 5 piliakalnių viršūnių atsiverianti Nemuno juostos mėlynė. Balnakalnio, Žydkapių, Bevardžio, Pilaitės ir Vorpilio piliakalnių kompleksas istorine, archeologine ir kultūrine prasme laikomas svarbiausiu po Kernavės. Tik apsilankę čia sužinosite, iš kur kilę piliakalnių vardai: Žydkapiai, Balnakalnis, kas buvo apdirbama ant Burgaičių piliakalnio, per kelis kartus supilti pylimai ir dar daug kitų įdomių istorinių detalių.

Piliakalnis (Žydkapiai) įrengtas aukštumos kyšulyje, juosiamame daubų, besileidžiančių į Nemuno slėnį, 800 m į R nuo Burgaičių piliakalnio. Aikštelė keturkampė, pailga PV-ŠR kryptimi, 40x30 m dydžio. Jos PV pusėje supiltas tiesus 30 m ilgio, 2 m aukščio, 23 m pločio pylimas, kurio 3,5 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į užlygintą griovį. Piliakalnis labai suardytas jame XVIII-XX a. pirmoje pusėje įrengus žydų kapines, 1944 m. aikštelės pakraščiais ir šlaituose iškasus apkasus, PR šlaite ­ prieštankinį griovį. Piliakalnio aikštelėje dauguma želdinių iškirsta, likę tik stambiausi medžiai, teritorija tvarkant žydų kapus iš PV pusės aptverta, šlaitai apaugę medžiais. Priešpilis apardytas arimų, dirvonuoja, šlaitai apauga medžiais. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia.