trip.lt
ŽEMĖLAPIS
Paieška
Prisijungti
1863 metų sukilimo muziejus
Aukštaitija
/
Kėdainių rajonas
3.0
1 vert.
5
4
3
2
1
1 vert.
3.0
1863 metų sukilimo muziejus
4
Foto
© Kultūros paveldo departamentas
4
1 čia buvo
0 atsiliepimų
1863 m. sukilimo muziejaus koncepciją padiktavo istoriniai faktai – sukilimo eiga, jo dalyviai bei dvaro pastatas, išlikęs per daugelį neramumų, kuriame įsikūręs muziejus. Siekiant kuo išsamiau lankytoją supažindinti su sukilimo priežastimis, eiga, skirtingomis dalyvių grupėmis, iškiliais asmenimis, ekspozicijos koncepcijos pagrindu pasirinktas raudonos ir baltos spalvų derinys bei dvipusiškumo aspektas. Būtent šios spalvos pasirinktos ekspozicijoje todėl, kad jos simbolizuoja sukilimo dalyvių grupes – "raudonuosius" ir "baltuosius". "Raudonieji" – demokratinių pažiūrų piliečiai, dauguma jų valstiečiai. "Baltieji" – LDK ir Lenkijos bajorai, šlėktos. Kai kuriose erdvėse įvedama ir tamsiai pilka spalva – tai trečioji sukilimo pusė, carinės Rusijos kariai.

Ekspozicijos pabaigoje lankytojas pateks į kitą ekspozicinę erdvę – žibalinių lempų pristatymą. Šioje salėje eksponuojamos muziejaus surinktos restauruotos ir konservuotos žibalinės lempos. Erdvė lengva, šviesi ir tuo labai artima dvaro stilistikai, lankytojui tarytum leidžiama emociškai pailsėti po buvusių įtemptų ir skausmingų temų. Šioje salėje pristatomas ir žibalinės lempos išradėjas – 1863 m. sukilimo rėmėjas Ignacijus Lukošievičius. 1853 m. Lenkijoje, Lvovo mieste, vaistinės "Po auksine žvaigžde" provizoriui Ignacijui Lukošievičiui pavyko iš naftos išdestiliuoti žibalą. Tais pačiais metais, liepos 31 d. , Lvovo centrinėje ligoninėje I. Lukošievičiaus sukonstruotų žibalinių lempų šviesoje buvo atlikta operacija. Ji pavyko, chirurgai ir liudininkai apšvietimą įvertino. Pirmasis patentas žibalinei lempai buvo Vienos pramonininko, aliejinių lempų gamintojo, Rudolfo Ditmaro 1855 m. lapkričio 3 d. Pirmoji žibalinė lempa vadinosi "Ditma" s Patent – Lampenkugeln". 1876 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto gatvės jau buvo apšviestos žibalinėmis lempomis. Žibalinės lempos plito dvaruose. XIX a. paskutiniais dešimtmečiais lempomis naudojosi Lietuvos miestelių gyventojai - tarnautojai, amatininkai, prekybininkai. Jos buvo gaminamos puošnios ir paprastesnės, didelės ir mažos, kelioninės, pakabinamos, pastatomos ir montuojamos prie sienų. Tokią žibalinių lempų įvairovę ir matys rekonstruoto1863 m. sukilimo muziejaus lankytojai.
© kedainiumuziejus.lt

Paberžė, Kėdainių r.

+37064512407
Loading...
Loading...
trip.lt
Susikurk savo kelionę
Apie
©2024 trip.lt
Slapukų nustatymaiPrivatumo politika
PradžiaŽemėlapisMaršrutaiKryptys