Įlipęs į ąžuolinį funikulieriaus vagoną, akimirksniu nusikeli į tarpukario Lietuvą. Romantiškais bėgiais vyšnių spalvos keltuvas 2 m/s greičiu pradeda kilti kalnu. Vos po 1 minutės ir 8 sekundžių funikulieriaus durys atsidarys ir keleiviai išsiskirstys – vieni po ilgos darbo dienos grįš namo, kiti kulniuos į Aleksoto apžvalgos aikštelę pasigrožėti Nemuno ir Neries santaka bei miesto panorama.

Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, išsaugojęs šį unikalų technikos paveldą. Funikulierių laikinojoje sostinėje – net du: vienas kelia į Žaliakalnį, o kitas – į jau minėtąjį Aleksotą. Kaip šie vieni seniausių tebeveikiančių keltuvų Europoje atsirado Kaune?

1935 m. prezidentui Antanui Smetonai pritarus, Kaune pradėjo veikti Aleksoto funikulierius. Jis turėjo padėti gyventojams, darbuotojams ir studentams greičiau pasiekti įvairias mokslo bei studijų įstaigas, darbovietes ir namus, esančius Aleksote. Funikulieriai buvo pirmoji motorinė transporto priemonė, varoma elektra, nes troleibusai Kaune atsirado tik po 30 metų.

Kelionės Aleksoto funikulieriumi buvo populiarios ne tik tarpukariu. 1960 m. juo kėlėsi rekordinis skaičius keleivių – net 894 tūkst. žmonių! Dabar kasdien juo naudojasi apie 300–400 keliautojų. Daugiau nei 80 metų veikiantis technikos paminklas džiugina miesto svečius ir vietinius, taip pat atveria jiems nuostabią Kauno panoramą ir raudonus senamiesčio stogus.