Antalieptės marios susiformavo 1959 metais, kai buvo patvenkta Šventosios upė ties Jūžinto ežeru ir pradėta eksploatuoti Antalieptės hidroelektrinė. Vandens lygis, pakildamas septyniais metrais ir užliedamas 26 ežerus, iš kurių didžiausi – Dusetas (519,1 ha), Diegis (104 ha), Jūžintas (98 ha), Uolys (72 ha), Abisavas (61 ha), Zazubras (46 ha), suformavo reto gražumo, sudėtingiausią konfigūraciją Lietuvoje turintį, antrą pagal didį dirbtinį vandens telkinį – Antalieptės marias. Šios tęsiasi 16 kilometrų nuo Antalieptės miestelio iki Bikėnų. Jų plotas – 1911 hektarų. Buvę aukščiausi kalnai virto salomis, kurių čia galima suskaičiuoti 52, susiformavo įlankų viražai ir pusiasalių virtinės. Apie 0,1 % užlieto marių ploto (senųjų kapinių teritorijos), taip ir liko gulėti žydrųjų marių dugne.

Pastačius ir prradėjus veikti Antalieptės kalnų tipo hidroelektrinei, vanduo užliejo 800 ha plotą. Buvo supilta 14 dambų jungiančių didesnes gyvenamas ir dirbamas salas. Iš užlieto ploto iškelta 226 įvairūs statiniai: 44 gyvenamieji namai, 23 daržinės, 60 pirčių, 35 tvartai, 2 vandens malūnai, Kruopelių cerkvė, iškirta beveik 400 ha miškų ir krūmų. Po vandeniu liko keliai ir dalis Šventosios upės vagos. Antalieptės marių kranto linija labai vingiuota ir siekia 168 km. Centrinė marių dalis – atviri vandens plotai. Užtvenkus Šventąją ir atsiradus marioms, vietovės kraštovaizdis bei reljefas pasikeitė kardinaliai. Susiformavęs naujas įspūdingo dydžio vandens telkinys tapo naujaisiais įvairių paukščių namais. Jų čia pastebėtos net 138 rūšys. Perėjimo metu prieglobstį mariose ir jos pakrantėse randa 20 paukščių rūšių. Paukščių saloje, kuri žmonių dėka buvo išvalyta nuo krūmų, peri upinių žuvėdrų, rudakaklių kirų kolonijos. Mariose plaukioja didieji dančiasnapiai, klykuolės, gulbės nebylės, pakrantėse sklando nendrinės lingės.