1629 m, Žemaitijos seniūno Jono Alfonso Liackio ir jo žmonos Joanos Tolvaišaitės pastangomis buvo pradėta statyti 12 vietų Šv. Domininko vienuolynas ir bažnyčia (dabar koplyčia). Čia veikė pradžios mokykla. 1655 m bažnyčia buvo apgriauta, o 1674 m istorijos šaltiniuose minima kaip atstatoma. 1812 m vienuolynas ir bažnyčia dar kartą nukentėjo – apdegė. 1832 m Rusijos valdžia vienuolyną ir mokyklą uždarė, parapija buvo panaikinta, vienuolyne įkurdintos kareivinės, o bažnyčia 1843 m pertvarkyta į cerkvę.
Per I pasaulinį karą vokiečiai cerkvę pavertė javų sandėliu. 1919 m ji grąžinta katalikams. Po ketverių metų bažnyčia ir vienuolynas atiduoti moterų kultūros draugijai. Tais pačiais 1923 metais vienuolyne įsteigta mergaičių namų ruošos mokykla. Bažnyčią lankė progimnazijos, mergaičių mokyklos mokiniai ir mokytojai. Po II Pasaulinio karo bažnyčia buvo uždaryta, pertvarkyta į sandėlį, o šis į restoraną.