Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga PV-ŠR kryptimi, 27x25 m dydžio, kiek žemėjanti į V pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Š, R ir P aikštelės pakraščiuose supiltas 70 m ilgio, iki 3 m aukščio, 14 m pločio pylimas. Piliakalnio papėdėse iškastas 100 m ilgio, 10 m pločio, 1,5 m gylio griovys (R pusėje griovys yra 15 m pločio, 3 m gylio), už kurio supiltas 105 m ilgio, 1,5 m aukščio, 8 m pločio antras pylimas, už kurio iškastas antras 5 m pločio, 0,1 m gylio griovys. P pašlaitėje griovys ir pylimas pavirtę iki 10 m ploto terasėle. Šlaitai statūs, 7-8 m aukščio. Piliakalnio V dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX-XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku. P piliakalnio papėdėje, 2,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta geležies šlako. 700 m į ŠV yra V-VI a. pilkapynas (tyrinėtas 1999-2000 m.). Piliakalnis datuojamas I tūkst. viduriu - II tūkst. pradžia.