Dešiniajame Vokės upės krante įsikūręs Baltosios Vokės dvaras, dar vadinamas Vaidotų dvaru, ilgą laiką priklausė Radvilų giminei, XVIII a. I p. - Radvilų rėmėjui, Naugarduko kaštelionui Antanui Oskierkai, vėliau Žmijovskiams-Olizarams. 1838 m. Vilniaus Teismo rūmų sudarytoje intromisijoje užfiksuota, kad Baltosios Vokės dvaras atiteko Lenskiams. Yra žinoma, kad 1813 m. Vilniaus Šv. Stepono parapijos klebonas Vokės upės kairiajame krante pastatė aštuoniakampio plano koplyčią, kuri iki XX a. vid. stovėjusi apie 300 m į ŠR nuo Baltosios Vokės dvaro rūmų. Dvaro rūmai pastatyti XIX a. IV ketv., tuo pat metu pradėtas formuoti geometrinis parkas. Dvaro sodybos ūkinėje-gyvenamojoje zonoje nauji pastatai statyti ir XX a. pr., be to, pagal 1905 m. Hilarijaus ir Vladimiro Lenskių užsakytą ir Tadeušo Rostvorovskio parengtą projektą apie 700 m į ŠV nuo Lenskių rūmų 1910 m. pastatyta mauzoliejinė bažnyčia. Apie 900 m į V nuo dvaro rūmų veikė Lenskiams priklausęs vandens malūnas ir degtukų fabrikas. Tačiau 1937 m. Baltosios Vokės dvaras dėl skolų buvo parduotas iš varžytinių ir jo naujuoju savininku tapo Františekas Veisenhofas. Po II pasaulinio karo Baltosios Vokės dvare įkurtas tarybinis ūkis, o nuo 1962 m. jame veikė Vilniaus agrozootechnikumas. Šiuo metu dalyje dvaro sodybos pastatų tebėra įsikūręs reorganizuotas Vilniaus agrozootechnikumas - Vilniaus technologijų, verslo ir žemės ūkio mokykla, tačiau Turto bankui priklausantys apleisti rūmai laukia naujų šeimininkų.