Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Uosupio dešiniajame krante. Aikštelė trapecinė, pailga P-Š kryptimi, 50 m ilgio, 35 m pločio Š gale, 25 m pločio P. Šlaituose 1-1,5 m žemiau aikštelės iškastas 4 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 1,2-1,7 m aukščio, 8 m pločio pylimas. Š pusėje griovys ir pylimas virtę terasa. V pusėje pylimo išorinis 3,5 m šlaitas leidžiasi į antrą 8 m pločio, 0,5 m gylio griovį, už kurio yra antras 0,5 m aukščio, 8 m pločio pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu. Šlaitai vidutinio statumo, 15 m aukščio. Aikštelėje žymi V. Šukevičiaus tyrinėjimų vieta ­ likusi neužversta plati duobė. Piliakalnis apaugęs pušimis. Žinomas ir Čepelūnų bei Ulbinų vardais. V papėdėje, 1 ha plote yra gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos keramikos, trinamosios girnos. 1890 m. V. Šukevičius aikštelės P dalyje ištyrė 64 m2, aptiko 30-80 cm storio kultūrinį sluoksnį su titnaginiu kirviu, lipdyta keramika, gyvulių kaulais. 1983 m. E. Grigalavičienė aikštelėje ištyrė 5,5 m2 dydžio bendrą plotą, rado kultūrinį sluoksnį be radinių. Piliakalnis datuojamas I tūkst. Pasiekiamas nuo Varėnos-Dubičių plento, neprivažiavus Uosupio užtvankos, pasukus pirmu žvyruotu keliu į dešinę (PV) ir pavažiavus 1,5 km, už miškelio pasukus į kairę (P) ir pavažiavus 200 m lauko keliuku (yra priekyje, miške).