Svarbi Vilniaus universiteto architektūrinio ansamblio dalis yra Šv. Jonų bažnyčios varpinė, kuri buvo statyta 1600-1610 m. ir pasižymi renesanso bei vėlyvojo baroko architektūra. Šiltuoju metų laiku sostinės panorama galima grožėtis nuo aukščiausio senamiesčio pastato – Šv. Jonų bažnyčios varpinės. Istorinėje varpinėje veikia modernus liftas ir lankytojai nevargindami kojų gali užkilti į 45 m aukštyje įrengtą apžvalgos aikštelę. Iš čia užkopus autentiškais mediniais laiptais į baliustradas senamiesčiu ir neaprėpiamais Vilniaus toliais galima gėrėtis tarsi iš paukščio skrydžio. Lankytojus domina ir Fuko švytuoklė, kuri demonstruoja Žemės sukimosi aplink savo ašį efektą. Švytuoklės įtvirtinimo lizdas įrengtas varpinės bokšto antrajame aukšte. Nuo specialios pakylos galima stebėti, kaip švytuoja švytuoklė, kaip juda ratu ant plono lyno virš marmurinio ciferblato pagrindo pakabintas keliasdešimties kilogramų rutulys. Per dieną siūbuodamas rutulys keičia savo padėtį ir tai įrodo, kad Žemė sukasi aplink savo ašį.