Visai šalia Kurhauzo galite pamatyti puikų, bet mažai turistų lankomą mažosios kurorto architektūros pavyzdį – baltą, dailių klasikinių formų "Birutės" šaltinio statinį, papuoštą kalvio darbo metaline tvorele. Šiltuoju metu laiku vanduo teka iš mitinės būtybės burnos.

Ši vieta puikiai tinka asmenukių ir fotosesijų mėgėjams, nes aplink šaltinį patogu išsirikiuoti ant laiptų, o pats šaltinio statinys yra puiki dekoracija. Todėl ir šiandien galima surasti daugybę tarpukario laikų nuotraukų, kuriose šaltinio fone pozuoja elegantiškos ponios ir ponai.

"Birutės" vardu šaltinį pakrikštijo rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas apie 1920 m., tikinęs, kad gydymasis Birštono vanduo leidžia jaustis geriau net aštuonis metus. Įdomiausia, kad vanduo į "Birutės" šaltinį teka iš "Vytauto" gręžinio kaip ir Geltonojoje biuvetėje ar "Birutės" viloje, tačiau žmonės teigia, kad "Birutės" skonis yra kitoks. "Vytauto" mineralinis vanduo pradėtas pardavinėti buteliuose dar 1920 m.

Praeito amžiaus penktajame-šeštajame dešimtmečiais visi paviršiniai Birštono šaltiniai buvo sunaikinti, kadangi pastačius Kauno hidroelektrinę Nemuno vanduo pakilo daugiau nei 3 m ir atsirado taršos pavojus. Nuo to laiko vanduo visame kurorte tiekiamas iš giluminių gręžinių. Jų Birštone yra 29, šiuo metu eksploatuojami 13.

"Birutės" šaltinio statinys buvo sunaikintas, o 2015 m. atkurtas pagal senovines fotografijas, kadangi brėžiniai neišliko. Būdami prie šaltinio, atkreipkite dėmesį, kad šį vandenį labai noriai geria paukščiai.