Gyveno Noreikiškiuose dvi raganos, ten, kur dabar jų akmenys. Ir sykį susipyko jos. Viena supykusi, atsiskirti, suprask – išeiti norėjo. Na, ir pasidalino jos, sako, akmenis. Ta supykusi savo akmenis nešė į kitą Juodžio ežero pusę. Bet vieną pernešė, kitas nuskendo. Už to nuskendusio dar ir dabar dažnai tinklai užkliūva. O kitas pakrantėje stovi (kurį pernešė). Taip ir sakydavo – Raganos kėdė.