Šiame name 1911 m. pradėjo dirbti pirmasis Marijampolės kino teatras "Palas". Dviejų aukštų, plytų mūro, istorizmo stilistikos fasado pastatas išsiskiria iš kitų statinių Vytauto g. Spėjama, kad šį namą projektavo Valerijus Rybarskis (kaip ir kitus Marijampolės XIX a. paskutiniojo dešimtmečio statinius). Pastatas išaugo po 1894 m. gaisro.

Senose fotografijose, ant pastato fasado, matosi sunkiai įžiūrima statybos data – 1895 m., nors LR Kultūros vertybių registras šio pastato amžių skaičiuoja nuo 1900 m.

Antrame namo aukšte 1911 m. (per Naujuosius metus) pradėjo dirbti elektrinis kinematografas – skambiu pavadinimu "Palas", kurio repertuarą sudarė daugiausiai Holivudo filmai. Kino teatras veikė iki 1940 m. Vėliau tarybų valdžios buvo nacionalizuotas.

Pirmame aukšte gyveno šio namo savininkė Rachelė Rozenbergaitė, kuri Pirmojo pasaulinio karo metais išgelbėjo daug lietuvių vaikų nuo bado. Hitlerinės okupacijos metais jos išgelbėti nepavyko, nors jau buvo pradėta ieškoti jai slėptuvės. Rachelė Rozenbergaitė 1941-09-01 buvo nužudyta kartu su kitais marijampoliečiais žydais, Šešupės vingio slėnyje. Po Antrojo pasaulinio karo šiame name glaudėsi įvairios Marijampolės įstaigos ir organizacijos.