1858 m. Rusijos imperijos valdžia Kaune išleido įsaką, pirmąsyk leidžiantį žydams statytis namus visoje Kauno miesto teritorijoje. Taip Kaune išsiplėtus žydų gyvenamajai erdvei daugėjo ir religinių bei bendruomeninės paskirties pastatų. Pirmosios naujojoje leistinoje erdvėje mieste XIX a. 6 deš. pab. – 7 deš. duris atvėrė tradicinio judaizmo išpažinėjų sinagogos, o pirmasis chasidų kloizas pastatytas tik 1880 m. Į nepasiturinčiuosius orientuota chasidizmo idėja atsispindi ir maldos namų dekore – kuklus neo-renesansinis fasadas dabartinėje vakarinėje pastato dalyje išlaikė savo originalią formą su mažomis transformacijomis. Neįprastas T formos kloizo išplanavimas neturi nieko bendro su chasidų noru pasipriešinti tradiciniam judaizmui – jis sąlygotas gautos vietos kloizui statyti – ant dviejų gatvių sankryžos. Visi kiti elementai kloize – tradiciniai – vakarinėje dalyje buvusi moterų sekcija ir vestibiulis, o rytinėje – pagrindinė maldų sale su 12 langų.

Ir šiandien pastatas stovi ant tos pačios dviejų gatvių sankryžos Žaliakalnio kalvos pašlaitėje. Vis tik pastato panauda jau seniai pakitusi – iš religinės erdvės jis tapo meno kūrybos studija. Ankstyvuoju sovietmečiu kloize trumpai buvo įkurta laboratorija, tuomet pastatas perleistas Vilniaus dailės akademijos Kauno filialui (kaip, beje, ir mėsininkų sinagogos pastatas Kaune). Nors ilgą laiką sovietmečiu akademija šiuo pastatu nesinaudojo, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę čia buvo įrengta jos skulptūros studija, kurioje pastebimos ir išlikusios kloizo interjero liekanos.