XIX amžiuje miestų raidą pakeisdavo dažnai kylantys gaisrai. 1894 m. gegužės 26 d. Marijampolę nusiaubus  didžiam gaisrui, itin smarkiai buvo nuniokota centrinė miesto dalis, todėl atstatant miestą atsirado erdvė, kurią vėliau užpildė nauja Sinagoga. 1899 m. miesto architektas Valerijus Rybarskis (suprojektavęs ir Beit Midrašo pastatą šalia Didžiosios sinagogos) parengė maldos namų projektą. Sinagoga buvo mūrinė, tinkuota, dvišlaičiu stogu, nevientiso tūrio, su gausiais puošybos elementais. Tarp jų – iškilios tinko rozetės, smulkių arkinių nišelių eilė pastato fasade, frontono nišoje įkomponuotas Toros motyvas.

Sovietiniais laikais čia buvo įsikūrusi daržovių parduotuvė. 1985 m. pastatas rekonstruotas ir jame įkurti inžinierių namai, o po dešimtmečio čia pradėjo veikti Marijampolės apskrities švietimo centras, kuriam 2013 m. suteiktas Meilės Lukšienės vardas, atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris meno galerija.