Urvinių žmonių namus primenantis Čiobiškio urvas susiformavo prieš kelis tūkstančius metų. Jį rasti nėra taip paprasta. Miško tankmėje slypinčio urvo anga juoduoja Rynos upeliuko išplautos griovos šlaite. Nuo vandens urvas pakilęs apie penkis metrus.

Ar šiame urve kadaise gyventa žmonių neaišku. Pagal urvo dydį galima spėti, kad bent viena urvinių šeima jame galėjo įsitekti. Urvo gylis beveik 10 metrų. Viduje iš pažiūros du kambariai – tarpusavyje susiekiančio landos. Ties įėjimu jų aukštis siekia pusantro metro. Tačiau žengiant tolyn jau reikėtų lenkti galvą, ar galiausiai net prigulti. Į gilumą landos siaurėja, žemėja, o jų atšakų vis daugėja.

Šis urvas ilgą laiką tarnavo kaip slėptuvė. Urvą buvo pamėgę vietiniai jaunuoliai, Vieni čia bėgdavo slėptis nuo šaukimo į kariuomenę. Kiti urvo landose skirdavo slaptus pasimatymus patinkančioms merginoms. Jaunuolių bandymai urve pasislėpti ar kurstyti meilės židinius galėjo baigtis ir nelaime. Geologai įspėja, kad bet kada urvo skliautas gali užgriūti. Urvo sienos sudarytos iš gamtos sucementuoto smiltainio klodų. Nukritus požeminio vandens lygiui birios smėlio detalės iš po smiltainio buvo išplautos, taip atsivėrė landa. Netoliese urvo pastebėtas naujas šaltinis. Tekantis jo vanduo gali suformuoti ir naują daubą ar urvą.