XIX a. pabaigoje grafas Kostas Jelenskis Didžiokų kaime pastatė didžiulį dvarą, koplyčią-mauzoliejų, įveisė įspūdingą parką, kuriame medžiai sodininko padedami įgavo įvairias formas. 1936 m. dvaras buvo parduotas Mykolui Deveniui. Mauzoliejuje tuo laiku buvo palaidota grafų Jelenskių giminė. 1940 m. Deveniai buvo ištremti į Vorkutos lagerį, o dvaras buvo nuniokotas kolūkių kūrėjų ir galiausiai išsprogdintas. Koplyčia virto atliekų sandėliu. Čia buvę palaikai buvo išniekinti, karstai išmesti. Tačiau dar sovietmečiu šiame statinyje savo dirbtuves buvo įsirengęs skulptorius Aloyzas Smilingis, čia kūrė ir Lietuvos dailės akademijos studentai. Didžiokų koplyčios aplinka buvo papuošta akmeninėmis skulptūromis, skulptorius kartu su studentais iškirto krūmokšnius, išmėžė iš koplyčios šiukšles. Taip ši vieta tapo jaukia, patrauklia apsilankymams, pasivaikščiojimams.