Viena Panevėžio prioritetinių sričių – industrinis turizmas. Pramonės objektų gausa praeityje miestui padėjo augti ir plėstis. XX a. antroje pusėje Panevėžys buvo vadinamas Lietuvos pramonės sostine. Sovietmečiu čia veikė daugiau nei dvidešimt modernių pramonės įmonių. Tuo metu "Ekranas" užėmė 49ha teritoriją ir veikė nuo 1962 iki 2006.
Pramoninės erdvės Europoje tampa madingomis šiuolaikinės kultūros, laisvalaikio, pramogų vietomis, sėkmingai funkcionuoja ir turi didelę trauką. Būtent "Ekranas" Panevėžyje turi potencialą tapti naujų, eksperimentinių, kultūros projektų vieta, įveiklinančia industrinę aplinką kultūriniam panaudojimui, pasitelkiant miesto istoriją ir prisidedant prie miesto identiteto formavimo bei turizmo plėtros.
Žengdami į poindustrinę erą, privalome kalbėti apie pramoninių objektų panaudojimą. Šiuo metu miestas turi didžiulį potencialą tapti patraukliu darbui, kūrybai, verslui, laisvalaikiui. Projekto autoriai nori atsigręžti į savitą industrinę estetiką ir neįprastą fabrikų teritoriją, suteikti menui ir kultūrai mieste šiuolaikinę prasmę.
Projektas siekia buvusios sovietinės gamyklos teritorijoje sukurti ilgalaikę lauko galeriją su didelio formato fotografijų neo-freskomis ant pramoninių pastatų sienų. Pasitelkdami buvusių ekraniečių ir šiuo metu teritorijoje dirbančių žmonių pasakojimus ir prisiminimus, projekto duetas vizualiai ir garsiškai įprasmina praeities ir dabarties istorijas ir jų sankirtas. Fotografiniai fragmentai bei garsinės istorijos siekia atkreipti dėmesį į gyvenimų laikinumą, trapumą, mūsų palikimą, pamatines vertybes, miesto istoriją ir transformaciją.