1881 m. kairėje Varėnės upės pusėje carinės Rusijos valdžia įkūrė Vilniaus karinės apygardos kariuomenės pratimų stovyklą (lagerius) su mediniais pastatais kareivinėms ir mūriniu dviaukščiu puošniu namu karininkų klubui. Dešinėje Varėnės pusėje buvo įrengtas didelis 7x4 km artilerijos pratimų poligonas, o pati vietovė su Alytaus tvirtove sujungti geležinkelio atkarpa. Geležinkelio ruožas tarp Glūko geležinkelio stoties ir Poteronių buvo atidarytas 1895. Maždaug tuo metu buvo pastatytas ir geležinkelio stoties pastatų kompleksas.

Pati stotis dar buvo vadinama "artilerijskaja". 1920 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, stotis liko Lietuvos pusėje. Nuo 1924 iki 1927 m. traukiniai iš Kauno pro Alytų iki Artilerijos stoties dar važiuodavo. 1927 m. geležinkelių valdybai nusprendus tiltą per Nemuną Alytuje uždaryti, atšaka i Varėną buvo demontuota. 1930 m. stoties pastate veikė džiovininkų sanatorija. 1952 m. buvęs Varėnos miškų pramonės ūkis pastatą iš Geležinkelių valdybos nupirko. 1958 m. atlikus pastato rekonstrukciją, čia buvo įrengtos Glūko girininkijos patalpos bei trys butai girininkijos darbuotojams. Glūko girininkija čia veikė iki 1989 m., kol buvo sujungta su Merkio girininkija.