Nuo XVIII a. pabaigos iki 1939 m. savininkai buvo Sekluckiai (lenk. Siekluccy), 1863 m. valdę 800 dešimtinių žemės. XVIII a. pab. sodybos teritorijoje stovėjo mediniai rūmai, svirnai, svaigalų darykla, vandens malūnas ir kt. – šie pastatai neišliko. Išlikę dvaro pastatai statyti XIX a. ketvirtame dešimtmetyje, parkas užveistas 1812 m., tačiau iki šiandienos neišliko, tik dvi liepų alėjos. 1863 m. už paramą, kurią Vincentas Sekluckis (lenk. Wincenty Sieklucki) teikė sukilėliams, caro valdžia dvarą sekvestravo.

Paskutinis Gornostajiškių dvaro savininkas Juozapas Sekluckis (lenk. Józef Sieklucki) buvo rezervo karininkas, dalyvavo I pasauliniame kare I-ajame lenkų korpuse (vadovaujamame gen. J. Dowbor-Muśnickiego). Visuomenės veikėjas, Lenkijos "kresų" sąjungos (lenk. Kresowy Związeu Ziemia) narys, nužudytas 1940 m. Lydoje. Dvaras buvo nacionalizuotas, o tarybiniu laikotarpiu čia buvo kolūkio "Lenino priesakai" centras. Priešais dvarą 1986 m. pastatytas paminklinis akmuo Stanislovui Rapolioniui (1485–1545), teologui ir dvasininkui, Karaliaučiaus universiteto profesoriui, vienam iš lietuvių raštijos kūrėjų, gimimo 500 metų sukakčiai paminėti.