Naujanerių (Viljanovos) vietovė - dalis buvusio Šukštulės dvaro, kuris XVIII a. priklausė Vilniaus Bonifratrų vienuolynui. 1843 m. uždarius šį vienuolyną, jo turtas buvo perduotas Valstybės turtų ministerijos žiniai ir valdymui. Didžiulė žemėvalda buvo padalinta į keletą dalių, kurios atiteko naujiems šeimininkams, dažniausiai iš Rusijos atkeltiems nusipelniusiems valdininkams. 1848 m. Šukštulės dvaras priklausė Aleksandrui Valžinskiui. Nuo 1848 m. padalinus Šukštulės žemėvaldą, atsiranda nauja dvarvietė - Viljanova, kuri egzistavo iki 1940 m.

Viljanovos dvaras XIX apabaigoje priklausė Falevičiams. Valdant slaptojo patarėjo našlei - Kamilei Falevičienei, buvo pastatyta spirito varykla - bravoras, kuris XX a. pradžioje teikė savininkams nemenkas pajamas. XX a. viduryje spirito varyklos pastatas pritaikytas gyvulių laikymui. 1899 m. dvaras atiteko Aleksandro Falevičiaus sūnui Jonui. Šiam prastai sekėsi ūkinikauti, todėl XX a. pr., dėl susidariusių skolų, dvarą ketinta parduoti iš varžytinių. Dvarą iš J. Falevičiaus 1906 m. nupirko Sankt Peterburge gyvenęs valstybės patarėjas Henrikas Svencickis, jam mirus, 1916 m. dvaras atiteko jo vaikams Boleslovui, Eugenijui ir Vytautui, kurie jį 1921 m. pardavė Marijai Magdalenai Lenskaitei Helerienei. Ši sekančiais metais Viljanovos dvarą pardavė savo seseriai Adelaidai Lenskaitei - paskutiniajai dvaro savininkei. Sudegus mediniams dvaro rūmams, 1934 m. pastatyti nauji mūriniai rūmai. 1940 m. dvaras nacionalizuotas.