Pašakarnis dvarų sąrašuose minimas jau 1578 m. Pašakarnio palivarkas 1592 m. priklausė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalkai, Rietavo seniūnui M. Vnučkai. XX a. dvarui priklausė 180 ha žemės ir kitų naudmenų. Iki mūsų dienų išliko medinis dviejų aukštų dvaro rūmų pastatas ir buvęs kumetynas. Sovietmečiu dvaro rūmuose buvo įsikūrusi kolūkio "Artojas" kontora ir klubas. Vėliau pastate apgyvendintos šeimos. Statinys buvo netinkamai prižiūrimas, todėl greitai pradėjo nykti. Pašakarnio parkas – nedidelis, neturi aiškesnės erdvinės struktūros. Jame vyrauja vietiniai medžiai: paprastasis klevas, paprastasis uosis, mažalapė liepa, kalninė guoba, paprastoji pušis, paprastoji ieva. Iš vertingesnių svetimžemių paminėtini šie: didžialapės liepos, sibiriniai maumedžiai, pilkosios tuopos, paprastieji kaštonai ir kt.