1912 m. šioje vietoje pradėjo kurtis Sofijos rašomojo popieriaus fabrikas. Patogi strateginė padėtis - geležinkelio atšaka ir Vilnios upė (įrengta užtvanka dabartinės salos vietoje - neišliko) sąlygojo popieriaus fabriko atsiradimą. Juo rūpinosi Chaimas Sinelnikovas – žydų kilmės pirklys iš Charkovo. Iki šių dienų išliko istorizmo-romantizmo stilistikos "pilaitė" - fabriko administracinis pastatas. Tarpukariu čia veikė lentpjūvė. Po II-jo pasaulinio karo aplinka visiškai pasikeitė, atsirado katilinė ir aplinkiniai stambūs žemės ūkio mašinų gamyklos "Neris" cechai. "Pilaitė" tapo sunkiai pastebima. Šiuo metu apleista, nenaudojama. Dėl informacijos trūkūmo kartais "pilaitė" vadinama Tiškevičiaus medžioklės nameliu, tačiau tai tėra vietinių sugalvota legenda.