Gaidelio (dar vadinamas Gaidžio) akmuo guli Neries upėje, ties Drąseikių ir Krėslynų kaimais. Akmens matmenys – 5x4,1x4,5 m. Tai didžiausias Lietuvos upių akmuo. Pietinė riedulio pusė suaižėjusi, šiaurinė – ledų nugludinta. Vieta, kur riogso "Gaidelis", gyventojų vadinama Druskelės rėva. 1964 m. akmuo paskelbtas gamtos paminklu. 1985 m. priskirtas prie r.r. geologinių gamtos paminklų. 2000 m. pakartotinai pripažintas gamtos paminklu.

Apie šį galiūną sklando kelios legendos. Yra manoma, kad "Gaideliu" jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai papietauti. Beje, čia sunku būdavo plaukti, mat stipri srovė nešdavo sielius upėje pasislėpusio akmens link. Apsistoję prie akmens sielininkai pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino "Pietušok".
Kita legenda byloja, kad senais laikais dešiniajame Neries krante gyvenęs žmogus, kuris laikydavęs daug gaidžių. Gaidžiai labai pešdavosi ir, bėgdami vienas nuo kito, užskrisdavo net ant akmens, kuris gulėjo Neries upėje. Žmonės pravardžiuodami sakydavo: "Ir vėl gaidelis". Taip atsiradęs toks pavadinimas.