Visais amžiais, nuo pat vienuolynų gyvavimo pradžios, sodai ir augalai buvo svarbūs pašvęstųjų gyvenime. Anksčiau griežtos klauzūros besilaikantiems vienuoliams buvo svarbu būti kuo mažiau priklausomiems nuo išorinio pasaulio, todėl vandeniu, maistu ir gydomosiomis savybėmis pasižyminčiais augalais pašvęstieji stengėsi apsirūpinti patys.

XIX a. vienos iš didžiausių Europoje benediktinų abatijos broliai parengė idealaus vienuolyno sodo planą. Tiesa, šis įgyvendintas nebuvo, tačiau galime pamatyti ypatingą sodininkystės reikšmę vienuolynuose. Minėtame plane buvo numatyti net 4 sodai: Claustrum (vidinis sodas), Hortulus (daržas), Pomarius (vaismedžių sodas) ir Herbularius (vaistažolių sodas).

Tai tylos, meditacijos, skaitymo vieta. Kvadratinės formos vidinis sodas simbolizuoja žemę, kurioje susilieja keturi elementai: sodo žemė, fontano vanduo, dangaus oras ir saulės ugnis. Jo keturios dalys ženklina keturias pasaulio kryptis ir jų keturis horizontus.