2015 m. atrastas piliakalnis - naujas archeologinio paveldo objektas. Piliakalnio atradėjas, Lietuvos archeologijos draugijos pirmininkas V. Vaitkevičius viliasi, kad įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių registrą Gariūnų piliakalnis sulauks vilniečių dėmesio ir talkos, o po kurio laiko nuo jo galėsime grožėtis Neries vaizdais ir semtis stiprybės iš Lietuvos praeities.

Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir geografinė padėtis primena už 3,5 km nuo jo į šiaurės vakarus plytintį Neravų piliakalnį. Jis yra siejamas su Grigiškių pakraštyje esančiais senovės lietuvių pilkapiais, kuriuos tyrinėjant rasta V–VIII a. degintinių kapų su ginklais, darbo įrankiais ir papuošalais. Gariūnų piliakalnis gali būti panašaus laikotarpio. Neatmetu galimybės, kad šioje vietoje buvo stebima ir saugoma Neris, kuri žemiau Vilniaus vyskupų dvaro ir kaimo (kitados priklausiusio Didžiajam kunigaikščiui Algirdui, vėliau ─ jo sūnui Jogailai) buvo akmenuota ir srauni", ─ sako V. Vaitkevičius. Panerių kalvose buvusias senovinės lietuvių pilies liekanas, remdamasis padavimais, mini 1826 m. istorinio romano "Pajauta, Lizdeikos duktė" autorius Feliksas Bernatovičius. Šią vietovę nepaprastai mėgo ir įžymusis Vilniaus fotografas Janas Bulhakas, skyręs jai gražiausius žodžius trečiajame "Fotografo iškylų" sąsiuvinyje (1933 m.). "Niekada nepamiršiu pirmojo įspūdžio, patirto ant to žavingo kalno. Atrodė, kad kažkokia slėpininga jėga praskleidė nežinios uždangą ir parodė pilną didybės ir vilionių pažadėtąją žemę", ─ rašė J.Bulhakas apie į šiaurę nuo Gariūnų piliakalnio esančią aukščiausią kalvą. Gariūnų piliakalnis yra įrengtas 80 metrų virš Neries iškylančios stačiašlaitės aukštumos pakraštyje. Piliakalnio aikštelė ─ nelygi, netaisyklingos trapecijos formos. Nuo likusios aukštumos dalies ją saugo suplokštėjęs gynybinis pylimas ir griovys. Piliakalnio šlatai – statūs, iki 70-75 m aukščio. Jis yra apaugęs spygliuočiais medžiais su lapuočių pomiškiu, paveiktas gamtinės erozijos.