Naujadvario dvaro (1 km į pietus nuo Geležių) savininkas Puzinas Geležių kapinėse 1779 m. pastatė medinę koplyčią. Kurį laiką buvo dvaro išlaikomas kapelionas (pamaldos leistos 1783 m.). Iki XIX a. vidurio koplyčia vadinta Naujadvario vardu. 1874 m. pastatyta medinė bažnyčia. Prie jos Jonas Baruolis (1848–1930 m.) pastatė varpinę (apačia akmeninė, viršus medinis). Bažnyčiai iš Naujadvario dvaro 1925 m. paskirta 6 ha žemės. Bažnyčiai sunykus, ji ir varpinė 1935 m. nugriautos. Toje pačioje vietoje kunigo Vinco Beinorto rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis 1936 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ji 1937 m. išdažyta, įrengta sakykla. 1938 m. įrengti 5 registrų vargonai. Bažnyčia turi neogotikos bruožų, kryžminio plano. Bokštas pastatytas prie fasado kairiojo kampo. Vienanavė. Šventoriaus (53x40 m) tvora akmenų mūro ir metalo. Šventoriuje yra senos kapinės.