Grigiškių popieriaus fabrko akvedukas – vienintelis Lietuvoje akveduko statinys.

1928 m. nepailstantis verslininkas Grigas Kurecas imasi trečiojo popieriaus fabriko statybos etapo. Darbai pradedami nuo Vokės-Merkio upių jungiamojo kanalo statybų, kad padidėtų Vokės hidrotechninis pajėgumas. Už 5 kilometrų nuo Vokės upės žiočių pastatoma nauja užtvanka (ten, kur šiandien Kadriškių gatvė) ir iškasamas dar vienas 3 km kanalas, kuris ir yra gelžbetoninio 800 m ilgio akveduko pradžia. Tokiu būdu vandens kritimo aukštis padidėja iki 25 metrų, o fabrikas įrengia dar dvi 1000 AG turbinas. Šiuo metu jau nebenaudojamas Grigiškių akvedukas yra įtrauktas į Lietuvos technikos paveldo sąrašą ir Kultūros vertybių registrą, mat yra vienintelis visoje Lietuvoje.

1930 m. Girgiškių fabriką aplankė Lenkijos prezidentas prof. Ignacas Moscickis. Prezidentą ir jo palydą ypač sužavėjo įmonės įrengimai ir akvedukas. Po šio apsilankymo G. Kureco nuopelnai krašto ūkiui buvo įvertinti valstybiniu apdovanojimu, gaminiai apdovanojami medaliais.

Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizavus fabriką, jis ima plėstis ir augti. Modernizuojant fabriką galiausiai nustotas naudoti betoninis akvedukas ir jo arkose vietos gyventojams leista įkurti garažus bei sandėliukus. Grigiškių bandomajame popieriaus kombinate, taip tuo metu oficialiai vadinta įmonė, ima gaminti ne tik kartoną, bet spalvotą popierių aksominiu paviršiumi, cigarečių filtrus, ligniną, teletaipo juostas, medžio plaušo plokštes bei dabar jau žinomiausią įmonės gaminį higieninį tualetinį popierių. Įdomu, kad pradėjus jį gaminti (1960 m.) žmonės nesuprato, kam jo reikia, juk higieninį popierių puikiai atstodavo sukarpyti laikraščiai...