Senoji Biliūnų sodyba pastatyta dar gerokai prieš rašytojo Jono Biliūno gimimą. Ją sudarė vienoje keliuko pusėje stovėjęs gyvenamasis namas bei dvi klėtys, o kitoje – klojimas ir tvartas. Netoliese buvęs rūsys. Gerokai toliau, už gyvenamojo namo, stovėjusi daržinė, už kalno – pirtelė. Aplink sodybą augęs didelis sodas. Ir sodyba, ir sodas buvo aptverti statinių tvora. Iš Biliūnų sodybos pastatų Niūronių kaime teišlikusi gryčia, menanti Joniuko kūdikystę ir vaikystę, taip pat jo sugrįžimus vasaromis į tėviškę iš Liepojos, Dorpato, Leipcigo, Ciuricho, Zakopanės. Priešais gryčią, už senojo šulinio, kyšo dienadaržio-tvarto pamatų akmenys. Kažkada prie dienadaržio durų ant didžiulės spalių krūvos gulėjęs senas apžabalęs šuo Brisius, J. Biliūno aprašytas novelėje "Brisiaus galas". Už atstatyto ūkinio pastato patvoryje auga šermukšnių, vyšnelių atžalos. Kažkur netoliese Joniukas, vaikščiodamas su lanku ir strėlėmis, atradęs baltą katytę ir ją nušovęs. Tą skaudų prisiminimą nešiojosi savo krūtinėje ir vėliau sukūrė novelę "Kliudžiau". Rašytojo kūrinių veikėjai įamžinti prie keliuko ir sodybos stovinčiose medžio skulpūrose. Gimtoji J. Biliūno troba – dviejų galų: gryčios ir stancijos. Troba perstatyta apie 1906–1909-uosius metus. Ji pasukta į kitą pusę, ir po to jau stovėjo taip, kaip dabar stovi, tik buvo daug ilgesnė. Po rašytojo brolio Mykolo mirties sodyboje gyveno du jo sūnūs – Jonas ir Juozas. Apie 1932 m., kai buvo skirstomasi į vienkiemius, jie atsidalijo. Jonas trečdalį gyvenamojo namo su kitais trobesiais nusigabeno į Niūronių galulaukę, o Juozas pristatė naują pusę trobos, pastatė naują tvartą ir čia gyveno.

Senojoje (kairiojoje) J. Biliūno gimtosios sodybos namo pusėje, buvusioje stancijoje, dabar įrengta nedidelė ekspozicija, kur eksponuojami įvairūs memorialiniai daiktai – kuklūs baldai bei namų apyvokos reikmenys, buvę Biliūnų sodyboje: senas stalas, lova, dar baudžiavos laikų indauja, žibinčius, ilgi suolai pasieniais, rankšluostinė su lino rankšluosčiu. Baldai priklausė J. Biliūno giminėms – broliams Mykolui, Juozapui, Antanui, seserims Anelei, Julijai. Dalis eksponatų į muziejų pateko jam kuriantis 1960 m. Kiti daiktai gaunami iki šiol iš rašytojo brolių ir seserų anūkų. Paskutiniaisiais metais ekspozicija pasipildė giminei priklausančia kraičio skrynia, spinta, vaikų lopšio linge, verpimo rateliu, nerta staltiese, senovinėmis skaromis, rašytojo žmonos Julijos giminėms dovanota kėde. Ypač brangus eksponatas yra mažas, kirvarpų pagraužtas staliukas su stalčiuku. Kaip spėja giminės, tai yra J. Biliūno apsakyme "Lazda" aprašyto prievaizdo Dumbraucko (tikroji pavardė Kučauskas) staliukas, dovanotas Joniukui. Suaugęs Jonas Biliūnas, lankydamasis tėviškėje, čia laikęs savo rankraščius. Kitame kambarėlyje – stendai su nuotraukomis, atspindinčiomis svarbesnius J. Biliūno gyvenimo momentus, jo laiškų ir rankraščių fotokopijos, tėviškės daiktai.