Miesto kapinių centre pastatyta koplyčia 1944-1953 m. Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui. Netoli kapinių, Kaišiadorėlių kaime, žvyro duobėse buvo užkasti 1947 m. kovo 3 d. sodyboje kaime tarp Kalvių ir Vilūnų žuvę devyni partizanai. Žuvusių partizanų palaikai 1990 m. spalio 6 d. buvo rasti ir palaidoti naujosiose kapinės. Gali būti, kad šioje vietoje užkasta ir daugiau žuvusių partizanų, tačiau apie juos duomenų nėra. Visų čia užkastų laisvės kovotojų atminimui 1995 m. pastatytas tautodailininko A. Šalkausko sukurtas kryžius. Vėliau pradėta įgyvendinti idėja šioje vietoje pastatyti paminklą visiems partizanams, gimusiems, gyvenusiems, kovojusiems ir žuvusiems Kaišiadorių rajone. Koplyčią, kurios statyba prasidėjo 1993 m., suprojektavo kaišiadorietis architektas Stasys Petrauskas. Skulptūras sukūrė Audronė Skarbaliūtė iš Pravieniškių, vitražus – kraštietis, nuo Žiežmarių kilęs profesorius Kazys Morkūnas. 1998 m. rugpjūčio 23 d. koplyčią pašventino buvęs politinis kalinys, Kaišiadorių vyskupijos kancleris, prelatas Jonas Jonys. Juodo granito plokštėse, įmontuotose koplyčios sienose, įrašytos 358 partizanų pavardės.