Kauno valstybinė filharmonija yra įsikūrusi buvusiuose Teisingumo ir Seimo rūmuose. Pastato projekto autorius 19 a. pab. – 20 a. pr. inžinierius, architektas Edmundas Frykas, kuris Kaune suprojektavo nemažai miestui svarbių pastatų – studentų korporacijos "Neo – Lithuania" rūmus (1927), dabar Moksleivių kūrybos namai, Ugniagesių rūmus (1929-30), Kredito draugijos rūmus (1932), dabar Lietuvos centrinis Taupomasis bankas, ir daugelį kitų visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų.
Teisingumo ir Seimo rūmai laikinojoje sostinėje buvo pradėti statyti 1925 m. L.Sapiegos ir E.Ožeškienės gatvių sandūroje. Statyba užbaigta 1928 m. Architekto Edmundo Fryko suprojektuotas pastatas priskiriamas neoklasicizmo stiliui su ryškiais art deco architektūros elementais. 1936 m. pagrindiniame rūmų korpuse buvo atliktas remontas ir rugsėjo 1 d. Didžiojoje pusapvalėje salėje įvyko Lietuvos Seimo pirmo posėdžio atidarymas.
1961 m. dalis pastato ir didžioji salė buvo perduota LTSR valstybinės filharmonijos Kauno filialui. Iki tol nuo 1944 m. veikęs Filharmonijos Kauno filialas neturėjo savo nuolatinės salės, koncertai vykdavo šalies regionuose, įvairiose miesto salėse, Kauno sporto halėje, koncertų gausą ir jų įvairovę Kaune planuodavo Vilniaus filharmonija.
2006 metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu Lietuvos nacionalinės filharmonijos filialas tapo savarankiška koncertine įstaiga – Kauno valstybine filharmonija. 2005 metų vasarą buvo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai, o 2008 m. spalio 1 d. žiūrovai buvo pakviesti į rekonstruotą, naujomis erdvėmis ir spalvomis žėrintį Kauno valstybinės filharmonijos pastatą.