Kėdainių miesto parkas - Kėdainių dvaro sodybos dalis. Peizažinis Kėdainių miesto parkas - vienas pirmųjų Lietuvoje ir vienas gražiausių. Kėdainių dvaro sodybos plotas - 37,26 ha. Kėdainių dvaro sodybą sudaro minaretas, išlikę pietų ir šiaurės šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie Dotnuvėlės upelio.

Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą. Dabartinį vaizdą senasis miesto parkas įgavo 1845 m., kai Kėdainių savininku tapo grafas Marijonas Hutten Čapskis. Jis iš pagrindų rekonstravo sodybą, sumūrijo trijų aukštų rūmus (dab. estrados vietoje). Praplatinęs Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Po 1863 m. sukilimo dvaras iš Čapskio buvo konfiskuotas. Jis atiteko vokiečių kilimės rusų armijos generolui, grafui Eduardui Totlebenui. Jis rekonstravo dvaro rūmus, perplanavo parką. Krymo karui atminti apie 1880 m. pastatė 28 m aukščio musulmonų minaretą. 1944 m. rūmus susprogdino vokiečiai. Parke įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, yra aikštelės riedučių ir riedlenčių mėgėjams. Pagrindinis įėjimas į parką - iš J. Basanavičiaus g. pusės. Iš geležinkelio stoties į parką patenkama perėjus geležinkelio pervažą - atsidursite prie pat minareto.