Kurklių praeitis sena. XIII-XIV a. buvo žinoma "Kurklių žemė" ir Kurklių valsčius – didžiojo kunigaikščio nuosavybė. XVI a. dokumentuose minimas Kurklių dvaras ir laukas. 1622 m. Kurkliuose buvo reformatų bažnyčia. Katalikų bažnyčios nebuvo, tik koplyčia. XVII a. ją aptarnavo Kavarsko kunigai. 1700 m. grafas Zaviša pastatė medinę katalikų bažnyčią ir prie jos įkurdino atgailos kanauninkus. Jų čia buvo keletas, kurių vienas sakydavęs pamokslus lietuviškai. Vienuolių tarpe būta ir dailininkų, nes yra išlikusių jų pieštų paveikslų. 1744 m. Kurklių bažnyčia tebebuvo Anykščių bažnyčios filija. Po 1831 m. sukilimo rusų valdžia vienuolyną uždarė. 1849 m. parapija buvo priskirta Žemaičių vyskupijai.

Senoji 1700 metų medinė bažnyčia buvo perstatyta 1874 m. Fasadas klasicistinis, su keturių kolonų portiku ir trikampiu frontonu. Ant stogo kraigo uždėtas mažytis bokštelis. Bažnyčia kryžminio plano su žemais transeptais. Langai dideli, su pusapskritėmis arkomis. Bažnyčioje yra trys altoriai, orderinės tvarkos, su kolonų poromis ir laužytais antablementais. Didysis altorius papuoštas šv. Šeimos ir kitais paveikslais. Languose sudėtos vitražinės šventųjų figūros. Transeptuose yra panašūs šoniniai altoriai. Sakykla dekoruota reljefiškais drožiniais, o sienos – stilizuotų kryželių juostomis.

Priešais bažnyčią stovi didelė medinė varpinė. Jos visi trys tarpsniai yra aštuoniasieniai, kaip ir piramidinis stogas. Statyta 1874 metais.

Vysk. M. Valančiaus laikais Kurkliuose buvo parapijinė mokykla, kurią 1855 m. lankė 16 mokinių. Vėliau mokykla surusinta. 1865 m. Kurkliuose buvo 338, 1897 . 789 gyventojai. Carinės Rusijos laikais Kurkliai buvo valsčiaus centras.

Nepriklausomybės metais religinis gyvenimas čia buvo labai gyvas. Veikė lietuviškos ir katalikiškos organizacijos, ypač pavasarininkai. Katalikų vyrų sąjunga, angelaičiai, Katalikų moterų sąjungos skyrius. Pradedant 1927 m. beveik kiekviename kaime buvo įsteigtos "Pavasario" kuopelės. Iš platesnio masto renginių, verta atkreipti dėmesį į 1930.VIII. 17 Kurkliuose suruoštą katalikiškų organizacijų kongresą, kuriame dalyvavo virš 7000 dalyvių, kurių tarpe buvo vysk. M. Reinys, prof. Pr. Dovydaitis. Apie 1937 m. pastatyti modernūs parapijos namai, kuriuose įruošta didelė salė. Miestelio aikštėje buvo pastatytas Lietuvos nepriklausomybės paminklas, o 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės sukaktį, prie bažnyčios pastatytas gražiai ornamentuotas medinis lietuviškas kryžius.