Milvydų dvare, netoli Kuršėnų, Laurynas Ivinskis, pirmasis lietuviškų kalendorių autorius, praleido paskutinius savo gyvenimo metus, čia atgulė amžinam poilsio, o centrinėje miesto aikštėje jam pastatytas paminklas. Minint šio šviesuolio 170-ąsias gimimo metines (1980 m.), Kuršėnų miesto kraštotyrininkai, vadovaujami mokytojos, garbės kraštotyrininkės Sigitos Lukienės pradėjo rinkti kalendorius. 1996 m. gruodžio 21 d. Kuršėnų kultūros namuose (dabar Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras) duris atvėrė Kalendorių muziejus. Jo atidarymas sutapo su pirmojo lietuviško kalendoriaus išleidimo 150-osiomis metinėmis.

Muziejuje yra šeši skyriai. Pirmiausia lankytojai supažindinami su kalendorių atsiradimo istorija. Pirmieji kalendoriai atsirado VI tūkstantmetyje prieš mūsų erą senovės Egipte. Tai buvo įvairūs ženklai medyje ir akmenyje. Seniausias Lietuvoje esantis kalendorius – tai Kiolne išspausdintas Jono Šioflerio parengtas 1513 m. kalendorius "Almanach". Pirmasis Lietuvoje išspausdintas kalendorius yra parengtas Pranciškaus Skorinos ir įdėtas į "Mažąją kelionių knygelę".

Dauguma pirmųjų kalendorių buvo nesavarankiški leidiniai, dedami maldaknygėse arba giesmynuose. Tokių giesmynų yra muziejuje. Antrame skyriuje plačiai nušviečiama Lauryno Ivinskio švietėjiška veikla. Trečiasis skyrius – senieji kalendoriai. Tai pati vertingiausia kolekcijos dalis, pasakojanti kokie kalendoriai buvo leidžiami Lietuvoje po Lauryno Ivinskio. Šiame skyriuje daugiausia ūkininkams skirtų kalendorių. Ketvirtasis muziejaus skyrius pasakoja apie Lauryno Ivinskio premijos laureatus. Premija skiriama geriausiam metų kalendoriaus sudarytojui Premiją įsteigė AB "Pavenčių cukrus", dabar ją skiria Šiaulių rajono savivaldybė. Pats gausiausias yra penktasis skyrius. Jame pasakojama apie kalendorių įvairovę. Tai proginiai, sieniniai, staliniai kalendoriai- suvenyrai ir kt. Šeštajame skyriuje eksponuojami užsienio šalių kalendoriai, atkeliavę iš visų žemynų.