Bažnyčia pastatyta 1893 m. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta Stanislovo Dovainio (Dovainos) pastangomis apie 1560 m. kapinėse. Antrąją – vienabokštę, medinę – 1652 m. statė meistras S. Miciutavičius. 1715 m. ji buvo suremontuota, 1744 m. perstatyta, 1774 m. vėl atnaujinta, pastatyta ant mūrinio pamato, nes buvo labai suklypusi.

1871 m. iš tašytų sienojų pastatyta laikina bažnyčia (į ją iš senosios perkelti altoriai ir visa įranga), kuri 1886 m. birželio 9 d. sudegė. Pamaldoms sukonstruota laikina stoginė, nugriauta 1896 m., kai buvo užbaigta 1893 m. (pagal kitus šaltinius 1894 m.) pradėta statyti dabartinė bažnyčia. Ją projektavo Seinų apskrities inžinierius Feliksas Lipskis, statybos darbus vykdė Aleksandras Aleris iš Suvalkų ir Adolfas Banertas iš Mščonovo. Visi darbai atsiėjo 27000 aukso rb. Bažnyčia palaiminta 1895 m. lapkričio 20 d. 1895 m. įdėti Jono Krašinsko vitražai, pastatytas didysis altorius, kuris 1900 m. perdirbtas, derinant jį su tais pat metais J. Špetkovskio dirbtuvės Varšuvoje pagamintais šoniniais altoriais. Iš J. Špetkovskio dirbtuvės pirmaisiais amžiaus metais dar įsigyta: sakykla, reljefinės kryžiaus kelio stotys, altorių skulptūros "Šv. Pranciškus", "Šv. Mergelė Marija" ir 4 klausyklos. 1908 m. pastatyti J. Garalevičiaus dirbti vargonai.

Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia buvo keletą kartų remontuota. Kai kurios frontono medinės dalys pakeistos mūrinėmis, padidinta presbiterija ir vargonų choro balkonas, ištinkuotas vidus, paauksuoti altoriai ir sakykla, pakabinti nauji sietynai, lange virš vargonų įstatytas 600 metų Lietuvos krikštui skirtas vitražas.