1517 m. liepos 23 d. Vilniuje surašytu dokumentu broliai Martynas ir Lukas Viekavičiai fundavo Liolių bažnyčią. Tuo metu I-ą kartą paminėta ir jau stovinti šv. Mikalojaus titulo bažnyčia Lioliuose. Sunku tiksliau pasakyti kada buvo pastatyta bažnyčia – ji galėjo jau stovėti ir prieš 1517 m., įrengta dar abiejų fundatorių tėvo. Išlikusi bažnyčia – taip pat viena seniausių medinių bažnyčių Lietuvoje, pasižyminti išskirtine architektūra, puošniu interjeru, kuriame gausu autentiškų XVIII –XIX a. paminklų.

Liolių parapinė bažnyčia – vienas geriausiai išlikusių seniausios medinės bažnyčių architektūros pavyzdys Žemaitijoje. Liolių bažnyčios viduje vertingiausias XVIII a. pabaigoje sukurtas didysis altorius. Nors jis vėliau buvo ne kartą perdažytas, taisytos kai kurios dekoratyvinės detalės, vėlyvojo baroko altoriaus kompozicija ir puošybinė drožyba išliko. Altorių puošia XVIII a. pabaigoje sukurtos skulptūrų poros: apačioje – šv. Kazimiero ir Stanislovo, aukščiau – pirmųjų krikščionių kankinių šv. Stepono ir Lauryno, o viršutiniame tarpsnyje – šv. Simono ir Judo Tado, kurių garbei dedikuota bažnyčia, skulptūros. Įdomūs ir vertingi greičiausiai Rytų Prūsijoje 1808 m. sukurti bažnyčios vargonai. Instrumentas šiandien jau prastos būklės, tačiau neabejotinai vienas seniausių šiame regione. Vargonų prospektas puoštas barokinėmis ir klasicistinėmis detalėmis.