1387 m. įkurta parapija, pastatyta medinė bažnyčia, viena pirmųjų Aukštaitijoje. 1589 m. atstatyta. Rusijos kariuomenė 1655 m. apiplėšė ir sugriovė bažnyčią ir kleboniją. 1674 m. minima laikina bažnyčia. Vėliau atstatyta, išsilaikė iki 1760 m. Vėl atstatyta. Bažnyčiai priklausė 5 kaimai. XVIII a. veikė parapinė mokykla. Ji 1798 m. sudegė, 12 vaikų mokytis rinkdavosi pas kleboną.

1862–1865 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Joje pamokslai sakyti ir giedota lenkiškai. XX a. pradžioje trečdalis parapijiečių dar kalbėjo lietuviškai. Į Maišiagalą 1904 m. paskirtas klebonas A. Petrulis pradėjo evangeliją skaityti ir kartą per mėnesį pamokslus sakyti lietuvių kalba. Jį puolė lenkų spauda. A. Petrulis 1907 m. už "litvomaniją" iškeltas į Nalibokus. 1950 m. bažnyčioje pradėjo dirbti dvasininkas Juzefas Obrembskis.

XIX a. viduryje atnaujinta ir perdirbta mūrinė bažnyčia yra eklektinė, turi neorenesanso ir neogotikos bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside, dviem bokšteliais. Stambus fasadinis bokštas atitrauktas nuo navos sienos, o mažesni šoniniai bokšteliai su pseudogotikiniais piramidiniais stogais lieka antrajame fone. Didysis bokštas turi tris skirtingų aukščių tarpsnius, su keturiomis įvairių formų angomis varpui, langams ir durims. Pagrindiniai navos ir bokšto langai nežymiai nusmailintų arkų formos. Vidaus erdvė vienanavė, su mediniu skliautu. Didžiojo altoriaus pavidalas primena triumfo arką. Centrinėje nišoje įrėmintas Kristaus prisikėlimo paveikslas, o šoninėse – po statulą. Ant retabulo viršaus uždėta daug mažų koplytėlių su pinakliais. Altorius ir presbiterija gerai apšviesti dideliais apsidės langais. Šventoriaus tvora akmenų mūro.