Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, 150 m į R nuo Alaušo ežero R kranto. Aikštelė keturkampė, pailga Š-P kryptimi, 30x18 m dydžio. Joje rasta brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. P krašte supiltas 0,4 m aukščio, 6 m pločio pylimas. 2 m žemiau aikštelės P krašto yra 9 m pločio terasa, už kurios iškastas 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys, už jo supiltas 0,3 m aukščio, 5 m pločio antras pylimas. Už šio pylimo iškastas antras 4,5 m pločio, 0,2 m gylio griovys, supiltas trečias 0,4 m aukščio, 7,5 m pločio pylimas ir iškastas trečias 6 m pločio, 0,2 m gylio griovys. Už jo toliau į P yra pylimo formos natūralus 1,5 m aukščio iškilimas. Š šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra 9 m pločio terasa. Šlaitai statūs, 10 m aukščio.

Piliakalnis labai suardytas arimų, kurie beveik sunaikino jo pylimus. XIX a. pabaigoje minimi buvę 4 pylimai: du didesni abiejuose aikštelės kraštuose, mažesni šlaituose. Iš R pusės minimas buvęs 6,5 m pločio įvažiavimas į piliakalnį, apsaugotas 23 m ilgio, 1,4 m aukščio pylimų. Piliakalnis apauga lapuočiais medžiais ir krūmais. Jis žinomas ir Sudeikių vardu. P, V, Š ir ŠR papėdėse yra 7 ha ploto I tūkst. papėdės gyvenvietė (tyrinėta 1996 m.), kurioje rasta židinių, lipdytos keramikos, molio tinko. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - II tūkst. pradžia. Pasiekiamas iš Sudeikių-Radeikių kelio pasukus į kairę (Š), pavažiavus Alaušo R krantu per miškus einančiu keliu laikantis kairės 2 km iki poilsiavietės Alaušo krante (yra 200 m į dešinę (Š)).