Toje vietoje, kur dabar yra aikštė, buvo įsikūręs Pašešupio kaimas, kuris 1667 m. pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose. Tada aplink aikštę stovėjo 24 medinės sodybos (vadinamos dūmais). XVIII a. pradžioje Kvietiškyje apsigyvenęs grafas Antanas Butleris 1736 m. kaimą pertvarkė į prekybinį Starapolės miestelį. Jame netrukus įsikūrė amatininkai, prekybininkai ir smuklininkai. Po didžiulio 1868 m. gaisro, kurio metu sudegė miesto pagrindinė dalis, aikštė buvo apstatyta mūriniais klasicizmo ir neobaroko architektūros pastatais. Minėti statiniai smarkiai nukentėjo Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Aikštė keletą kartų keitė savo pavadinimą, tarpukario metais čia veikė didžiuliai turgūs. Vėliau senoji aikštė buvo išplėsta ir rekonstruota: pastatyti pašto, universalinės parduotuvės "Gulbė", teismo, policijos ir savivaldybės pastatai. 2009-2011 metais vyko centrinės miesto aikštės rekonstrukcijos darbai. Jų metu sutvarkyta pati aikštė ir jos prieigos, atsirado daug naujų architektūrinių akcentų, aikštę papuošė 19 metrų aukščio vietos skulptoriaus Kęstučio Balčiūno sukurtas paminklas "Tautai ir kalbai. Lietuvos vardo 1000-mečiui paminėti".

Lietuvių išeivijos menininko Ray Bartkus ir Niujorko šviesos dizainerio Kacper Dolatowski sukurta inovatyvi šviesos instaliacija atgaivino Marijampolės centre esančią J. Basanavičiaus aikštę. Šis kūrinys pagyvina ne tik čia vykstančius renginius, bet ir kiekvieną vakarą sukuria išskirtinę atmosferą.

Meno simpoziumų metu sukurti meno kūriniai puošia miesto pastatų fasadus. Projektas vykdomas kasmet, nuo 2014 m., kai buvo surengtas pirmasis simpoziumas "Marijampolė – Londonas – Niujorkas: idėjų migracija". Jo metu ne tik kuriami meno kūriniai ant pastatų sienų, bet ir rengiami forumai, diskusijos, organizuojami plenerai meno, architektūros, dizaino tematikomis, pristatomi garsių pasaulio menininkų muzikiniai ir vaizdo performansai.