1948 m. rudenį Prisikėlimo apygardos štabas ieškojo vietos žiemojimui. Pasirinkta rėmėjų A. ir S. Miknių sodyba Minaičių kaime. Po klėtele partizanai išsikasė nedidelį bunkerį, kuriame apsigyveno apygardos štabo nariai. Tačiau į istoriją šio bunkerio vardas įsirašė didžiosiomis raidėmis dėl čia paskelbtos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos. Apleidę Balandiškį (arba grįždami čia po bendrų pasitarimų), partizanų vadai persikėlė į Minaičių bunkerį, kuriame kartu dirbo kiek daugiau nei dvi savaites. Taip buvo pasiektas aukščiausias partizaninio karo taškas: įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis, kuris jungė beveik visos Lietuvos partizanus.

Po partizanų vadų susitikimo, bunkeriu partizanai toliau naudojosi. Jame Izabelė Vilimaitė-Stirna gydė Užpelkių kautynėse sunkai sužeistą Lauryną Mingilą-Džiugą. 1953 m. nebegyvenamas bunkeris įgriuvo, todėl šeimininkų buvo užverstas. Šiandien šioje vietoje įkurtas partizanų memorialas, pastatytoje klėtelėje įrengta ekspozicija.